„Opera dei Pupi“, Sicilijos lėlių teatras (Sicilija – Italija)

TRADICIJA:

„Opera dei Pupi“, Sicilijos lėlių teatras (Sicilija – Italija). 2008 m. įtrauktas į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą (pirmą kartą paskelbta 2001 m.).

Lėlių teatras, žinomas kaip „Opera dei Pupi“, atsirado Sicilijoje XIX a. pradžioje ir sulaukė didelės sėkmės tarp salos darbo klasės gyventojų. Lėlininkai pasakojo istorijas, paremtas viduramžių riterine literatūra ir kitais šaltiniais, pvz., italų renesanso eilėraščiais, šventųjų gyvenimais ir pasakojimais apie garsius plėšikus. Šiuose pasirodymuose lėlininkai dialogus daugiausia improvizuodavo. Dvi pagrindinės Sicilijos lėlių teatro mokyklos Palerme ir Katanijoje iš esmės skyrėsi lėlių dydžiu ir forma, valdymo technika ir spalvingų scenos fonų įvairove. Šie teatrai dažnai buvo šeimos verslas. Lėles, garsėjančias intensyviomis veido išraiškomis, droždavo, dažydavo ir konstruodavo amatininkai, pasitelkdami tradicinius metodus. Panašios teatro formos kituose Italijos regionuose išnyko, bet kai kurios vėl iškilo po dvidešimties metų. „Opera dei Pupi“ yra vienintelis tokios teatro rūšies nepertraukiamos tradicijos pavyzdys.

TRADICIJĄ PRISTATYS:

„Marionettes the Napoli brothers“ (Katanija, Sicilija – Italija) 
vad. Napoli Fiorenzo

 

Napolių šeima pristato garsią senovinę Katanijos teatro tradiciją, kuri perduodama iš kartos į kartą, siekiant išlaikyti šią svarbią meno formą. Gaetanas Napolis įkūrė bendrovę 1921 m., o vėliau patikėjo ją savo trims sūnums – Pipui, Rosarijui ir Natalei. Keturi Natalės vaikai kartu su nepailstančia mama Italia Chiesa tęsė šią seną šeimos tradiciją. Dabar Fiorenzo vaikai aktyviai rengia pasirodymus. Bendrovėje taip pat dirba antropologas Alessandras Napolis – jis rūpinasi pasirodymų reikalais, o Fiorenzo žmona Agnese Torrisi yra direktorė. Perduodama šią nuostabią tradiciją iš kartos į kartą, Napolių šeima pristato pasirodymus, paremtus senoviniais siužetais ir savo šeimos tekstais. Šeima yra sukūrusi šiuolaikinių lėlių teatro spektaklių ir toliau saugo šį senovinį Katanijos užsiėmimą. Jos kolekciją sudaro XIX a. pabaigos–XX a. pradžios marionetės kartu su dekoracijomis, plakatai ir teatro įrengimai. Tačiau šeimos veikla tuo nesibaigia. Napolių šeima taip pat rengia ekspozicijas apie Katanijos lėlių teatrą, organizuoja susitikimus ir seminarus, kuriuose kalba apie šią senovinę meno rūšį, tebegyvuojančią dėl iš kartos į kartą perduodamos aistros.

: 2019 07 11 | : 19:00 val