Kryždirbystė ir jos simbolika Lietuvoje (Lietuva)

Kryždirbystė ir jos simbolika Lietuvoje. Įtraukta 2008 metais į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą

TRADICIJA

Kryžių bei koplytėlių statymo kaimo ribų žymėjimo vietose, kryžkelėse, laukuose ant kalnelio Lietuvoje susijęs su krikščionybės atėjimu. Krikščioniškos ir ikikrikščioniškosios kultūros vaizdiniai, susilieję su bendru žmogaus pasaulio suvokimu sudaro tarsi materializuotą liaudies kultūros atspindį. Kiekvienas Lietuvos etnografinis regionas didžiuojasi savitomis kryžių, koplytėlių formomis bei išskirtiniais ornamentikos bruožais. Aukštaitija garsėja kelių aukštų stoginiais kryžiais su gausiais ornamentais (stogastulpiai).  Suvalkijoje koplytėlės keliamos į medžius, Žemaitijoje pastebima koplytstulpių įvairovė. Dzūkijoje galime pamatyti ir dvikryžmius kryžius, kuriuos medžio meistrai darydavo ypatingoms progoms, tokioms kaip laisvės tautai prašymas arba sustiprintai apsaugai nuo karų bei maro. Taigi, kiekvienas regionas skiriasi net ir pagal kryžmiško kryžiaus proporcijas. Kryžiai, koplytstulpiai, koplytėlės, stogastulpiai priskiriami  mažajai medinei liaudies architektūrai.  Kaip tautosakoje daina išsiskleidžia nesuskaičiuojamais variantais, taip kryžiaus forma ir ornamentika įgauna daugybę skirtingų pavidalų. Sakralinio turinio medžio paminklas yra lietuvio dvasinės raiškos būdas, įaugęs į jo prigimtį ir pasaulėjautą, reiškiantis prašymą, maldavimą, padėką, džiaugsmą ar liūdesį. Ikikrikščioniškų tikėjimų išugdytas medžio šventumo suvokimas, krikščionybės praturtintas, perkeistas ir įprasmintas, sukūrė tai, ką šiandien laikome kryždirbystės fenomenu.

ATLIKĖJAS

Festivalio amatų miestelyje  kryždirbystės ir jos simbolikos tradiciją atstovauja kretingiškis medžio drožėjas tautodailininkas, skulptorius Raimundas Puškorius. Lietuvoje besidomintys medžio drožiniais, tautodaile Raimundą pažįsta ne tik kaip medžio drožėją, bet ir kaip linksmo būdo žmogų, taiklaus žemaitiško žodžio, meistriško įvykių, situacijų pasakojimo autorių. Raimundas kilęs iš keturių vaikų šeimos. Visi keturi sūnūs paveldėjo pomėgį drožti iš savo tėčio Aniceto. Raimundas su Linu yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariai. Vis tik Raimundui labiausiai pavyko prakalbinti medį: jo skulptūros, stogastulpiai, koplytstulpiai puošia ne tik Kretingą, Klaipėdos rajoną, Lietuvą, bet ir užsienio šalis. Festivalyje skulptorius demonstruos kryždirbystės amato subtilybes, galėsime visi gyvai išvysti kaip gimsta materialus kūrinys, pamažu tampantis sakralia liaudies tradicijų kalba. 

//

Cross-Crafting and its Symbolism. Inscribed in 2008 on the UNESCO Representative List of the Intangible Cultural Heritage of Humanity

TRADITION

The traditional constructions of crosses and chapels in the places marking the boundaries of the village, at crossroads, in the fields on a hills in Lithuania is connected with the beginning of Christianity. Images of Christian and pre-Christian culture are fused with a common understanding of the human world-outlook, form a materialized reflection of folk culture. Each ethnographic region of Lithuania is proud of its unique forms of crosses, chapels and distinctive ornamental features. Aukštaitija is famous for its multi-store roof crosses with abundant ornaments (roof pillars). In Suvalkija chapels are erected on trees, and in Samogitia, a variety of chapel columns can be seen. In Dzūkija we can also see double crosses made by wood craftsmen for special occasions, such as the request for freedom to the nation or enhanced protection from wars and plague. Thus, each region differs even in the proportions of the crosses. Crosses, chapel columns, chapels, roof columns belong to the small wooden folk architecture. Just as a song unfolds in innumerable variations in folklore, so the shape and ornamentation of the crosses take on many different forms. The wooden monuments with such sacred content is a way of Lithuanian spiritual expression, which has grown into its nature, expressing request, supplication, gratitude, joy or sadness. The perception of the holiness of the tree, cultivated by pre-Christian beliefs and enriched, transformed and made meaningful by Christianity, has created what we consider to be the phenomenon of cross-stitching at present.

PERFORMER

Raimundas Puškorius, a handicraftsman and sculptor from Kretinga, represents the tradition of cross-stitching and its symbolism in the Festival’s Craft Town. Those interested in wood carvings in Lithuania know Raimundas in folk art not only as a famous wood carver, but also as a fun-loving person, clear Samogitian dialect speaking person, a masterful narrative of events and situations. Raimundas comes from a family of four children. All four brothers inherited the love of carving from their father Anicetas. Raimundas and Linas are members of the Lithuanian Folk Artists' Union. Nevertheless, Raimundas managed to understand the wooden pieces the most: his sculptures, roof pillars and chapel pillars are known not only in Kretinga and Klaipėda district in Lithuania, but also in foreign countries. At the Festival, the sculptor will demonstrate the subtleties of the cross-stitch craft, and we will all be able to see his work process, that is gradually becoming a sacred language of folk traditions.

: 2022-06-23 | : 11:00 val