Folkloro ansamblis „BISTRITSA“, vad. Dina Koleva (Bistritsa). Ansamblį „Bistritsa“, įkurtą 1949 m. Bistricos kaime, netoli Sofijos, sudaro dainininkai, šokėjai ir muzikantai. Ansamblis unikalus tuo, kad atlieka dainas laikydamasis senovinių dainavimo tradicijų, grupės pagrindą sudaro legendinės Bistricos bobutės („Bistritsa Babi“). Bobučių įpėdinės, jų anūkės, natūraliu būdu, besiklausydamos vyresnio amžiaus moterų ir su jomis dainuodamos, įsisavina sudėtingą vokalinę antifoninio dainavimo techniką. Ansamblio instrumentinę grupę sudaro tradiciniai instrumentai: dūdmaišis, rebekas, šešiastygė pandora, medinė fleita ir akordeonas. Įdomus Bistricos šokius tyrinėjančių muzikologų atrastas faktas: žingsniai neatspindi muzikos, jie yra nepriklausomi ir dera su muzika gilesniame lygmenyje – kaip pulsas, o ne fiksuotas ritmas.

Bistritsa Babi, Šoplouko regiono archajinė polifonija, šokiai ir apeigos

Folkloro ansamblis „Bistritsa“, svečiai iš Bulgarijos, pristatė Bistricos kaimo bobučių išsaugotą archajinę polifoniją, šokius bei apeigas, į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įrašytas 2008 m. 

TRADICIJA:
Bulgarijos Šoplouko etniniame regione (ties šalies sostine Sofija) tebėra išlikę saviti tradiciniai šokiai ir unikalus senovinis daugiabalsis dainavimas. Iki pat šių dienų visa tai scenoje atlieka Bistritsa Babi etnografinio ansamblio vyresnio amžiaus grupės dalyvės. Čia girdimas senovinis daugiabalsis dainavimas pasižymi savitu daugiasluoksniu savo skambesiu. Šokėjos, pasipuošusios tradiciniais kostiumais, rankomis laikosi už greta stovinčiosios juosmens ar diržo ir švelniai juda ratu prieš laikrodžio rodyklę. Visa tai – sudėtinė merginų įšventinimo į moteris senovinių apeigų dalis. Daugiabalsio dainavimo socialinė funkcija XX amžiaus Bulgarijoje iš esmės pasikeitė, ir Bistritsa Babi ansamblio dėka išsaugota senoji tradicija yra laikoma svarbia regiono kultūrinio gyvenimo dalimi. Stengiamasi ją perduoti ir jaunajai kartai.