„ARANDANO COMPAÑIA FLAMENCA“, vad. Jazmin Centeno ir Andrius Masilionis (Sevilija). Grupė susikūrė 2015 m. siekdama sutelkti dėmesį į flamenko šaknis ieškodama naujų formų ir skambesio. Trupė gastroliavo įvairiose pasaulio dalyse, pavyzdžiui, Azijoje, Australijoje, Pietų Amerikoje ir Europoje. Pastaruosius metus Jazmin ir Andrius grojo ir propagavo flamenko meną Lietuvoje kartu su įvairiais patyrusiais ispanų menininkais. 2017 vasarą, „Lauksnų“ festivalio metu pasairodė su kvartetu: juos lydėjo nepaprasta dainininkė Alicia Acuña, besispecializuojanti šokio akompanavime, ir labai talentingas perkusininkas, muzikantas ir kompozitorius Antonio Montiel, kuris yra buvęs daugybės trupių narys ir festivalių dalyvis visame pasaulyje, ir kurio meninė veikla apima viską nuo flamenko iki džiazo bei kitų įvairių muzikos formų. Kartu jie pademonstravo šios ypatingai jaudinančios meno formos atsidavimą, aistrą ir intensyvumą, gyvą tradicinio flamenko pasirodymą, kuriame išgirdome gilų flamenko dainavimą („cante“), įdomų, virtuozišką flamenko grojimą gitara, dominuojantį ir sudėtingą flamenko perkusijos ritmą („cajon“) ir grožėjomės moters šokiu.

Flamenkas (Ispanija). 2010 m. įrašytas į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

                                         

Flamenkas yra meninė išraiška, suliejanti dainas („cante“), šokius („baile“) ir grojimą („toque“). Pietų Ispanijoje esanti Andalūzija yra flamenko širdis, nors jis taip pat turi šaknų Mursijos bei Ekstremadūros regionuose. Flamenkas yra atliekamas per religines šventes, ritualus, bažnytines apeigas ir privačiose šventėse. Tai – daugelio bendruomenių ir grupių tapatybės ženklas, ypač romų etninės bendruomenės, kuri suvaidino svarbų vaidmenį flamenko vystymesi. Tradicija perduodama per dinastijas, šeimas, socialines grupes ir flamenko klubus. Visi jie atlieka svarbų vaidmenį jį išsaugant ir skleidžiant.