Estijos Setu regiono folkloro ansamblis „SORRÕSETO“, vad. Valli Karp (Talinas). Nors gyvena ir repetuoti renkasi toli nuo paties Setu regiono, visi šio ansamblio senjorai yra gimę ir augę būtent ten, Pečiorų apylinkėse. Taigi ansamblio nariai tęsia savo senolių Setu žemėse išsaugotas folkloro tradicijas. Scenoje perteikia Setu regiono dialektu atliekamas vietines dainas (leelo), šoka tradicinius Setu šokius. Ansambliečiai laikosi senųjų šio krašto stačiatikių švenčių tradicijų, puoselėja senųjų rankdarbių menus, dėvi tradicinius Setu kostiumus. Daugiau žr.: http://www.sose.not.ee/

Setu etnografinio regiono daugiabalsio dainavimo tradicija

Festivalio svečiai folkloro ansamblis „Sorrõseto“ (Talinas, Estija) pristatė Setu etnografinio regiono daugiabalsio dainavimo tradiciją, į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įrašytą 2009 m. 

TRADICIJA:
Setu etnografinio regiono (Estija) „Leelo“ daugiabalsio dainavimo tradicija. 2009 metais įrašyta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Setu bendruomenės gyvena pietryčių Estijoje ir Rusijos Federacijos Pečiorų rajono apylinkėse. Jos garsėja savo unikaliomis senosios kilmės daugiabalsėmis dainomis „Leelo“, t.y. Lylomis. Tokia Setu dainavimo tradicija – jų tautinio tapatumo pagrindas. Lylas atlieka daininkės moterys, būtinai apsirėdžiusios tradiciniais Setu kostiumais. Pirmą posmą pradeda dainuoti vedančioji dainininkė ir jos eilutę atkartoja likusiųjų dainininkių būrys. Tada vėl vedančioji, vėl būrys ir t.t. To negana – tiek solistė, tiek ir visas choras savo eilutes pradeda dainuoti kelias sekundes užskubėdamas, dar nebaigus dainuoti eilinės eilutės. Skamba nuostabi daugiabalsė, susikryžiuojanti Lylų melodija. Didžioji dalis Lylų tekstų yra perduodama iškartos į kartą, bet vedančiajai leidžiama tekstą ir improvizuoti.