ADALAT BEHBUDOV (Baku). Atlikėjas baigė magistratūrą Azerbaidžano valstybinėje konservatorijoje, šiuo metu dėsto taro atlikimo meną Baku humanitariniame koledže. A. Behbudov su kitais atlikėjais inicijavo ir vykdė keletą išskirtinių projektų, juose demonstravo tradicinių muzikos instrumentų taro ir kemančos skambesio bei kitų tautų tradicinės muzikos ir netgi šių dienų pop muzikos sintezę. Atlikėją žavi lietuvių liaudies dainos, jų pagrindu sukurtas kompozicijas atliko šio festivalio metu.

Taro atlikimo meną demonstruos svečias iš Azerbaidžano Adalat Behbudov. Taro, ilgakaklio styginio muzikos instrumento, gamybos ir atlikimo meno tradicijos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtrauktos 2012 m. 

Taro, ilgakaklio styginio muzikos instrumento, atlikimo menas (Azerbaidžanas) 2012 m. įrašyta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Taras yra ilgakaklė gnaibomoji liutnia. Jis yra tradiciškai gaminamas ir juo grojama bendruomenėse visame Azerbaidžane. Daugelis laiko tarą svarbiausiu šalies muzikos instrumentu, juo grojama individualiai arba kartu su kitais instrumentais įvairiais tradicinės muzikos stiliais. Atlikėjai laiko instrumentą horizontaliai, priglaudę prie krūtinės, ir braukia per stygas plektru, pasitelkdami treles ir kitas technikas bei braukimo būdus, kad suteiktų muzikai spalvų. Grojimas taru yra svarbus vestuvėse ir įvairiuose visuomeniniuose renginiuose, šventėse ir viešuosiuose koncertuose. Muzikantai perduoda savo įgūdžius jaunimui ne tik savo bendruomenėse žodžiu ir juos demonstruodami, bet ir muzikos mokymo įstaigose. Taro meistravimas ir grojimas juo bei su šia tradicija susiję įgūdžiai vaidina svarbų vaidmenį formuojant kultūrinę azerbaidžaniečių tapatybę.