Kai nuotolinio valdymo pultelis nebekaltas
Sėdite fotelyje, spaudote mygtuką ant pultelio, o televizorius – nei krust, nei mikst. Pirmiausia kaltinate baterijas, paskui patį pultelį. Bet kartais problema slypi kur kas giliau – pačiame televizoriuje, tiksliau jo valdymo plokštėje. Tai viena iš tų situacijų, kai technika nusprendžia priminti, kad ji nėra amžina.
Valdymo plokštė televizoriuje – tai tarsi nervų sistema, kuri priima signalus iš pultelio, mygtukų korpuse ir perduoda komandas pagrindinei plokštei. Kai ji suserga, simptomai būna įvairūs: nuo visiško ignoravimo iki chaotiško elgesio, kai televizorius pats keičia kanalus ar reguliuoja garsą. Pabandykime išsiaiškinti, kaip atpažinti, kad problema tikrai valdymo plokštėje, o ne kur kitur.
Pirminiai požymiai ir simptomai
Valdymo plokštės gedimas retai ateina staiga – paprastai televizorius pradeda elgtis keistai palaipsniui. Vienas dažniausių ženklų – kai pultelis veikia, bet tik iš labai arti. Infraraudonųjų spindulių daviklis ant valdymo plokštės gali būti užterštas arba silpnai veikiantis. Kartais matote, kad pultelis šviečia (galite patikrinti per telefono kamerą), bet televizorius nereaguoja.
Kitas įdomus simptomas – selektyvus veikimas. Pavyzdžiui, garso reguliavimas veikia puikiai, bet kanalų perjungimas – ne. Arba atvirkščiai. Tai rodo, kad tam tikri valdymo plokštės komponentai jau „atsisveikinę su gyvenimu”, o kiti dar tebekaunasi.
Fiziniai mygtukai ant televizoriaus korpuso taip pat gali išduoti problemą. Jei jie nebeveikia arba reikia labai stipriai spausti, kad kas nors įvyktų, valdymo plokštė tikrai kažką slepia. Dar blogiau, kai mygtukai „įstringa” – televizorius nuolat didina garsą arba vaikšto per meniu, nors niekas nieko nespaudo.
Kaip atskirti valdymo plokštės problemą nuo kitų gedimų
Prieš skelbdami nuosprendį valdymo plokštei, verta atmesti kitas galimybes. Pirmiausia – baterijos pultelyje. Taip, tai skamba banaliai, bet net techniniai specialistai kartais pamiršta pačius paprasčiausius dalykus. Įdėkite naujas baterijas ir patikrinkite, ar pultelis veikia su kitu įrenginiu (jei turite).
Toliau – programinė įranga. Modernūs televizoriai yra beveik kompiuteriai, ir kartais jiems tiesiog reikia perkrauti sistemą. Ištraukite maitinimo laidą iš lizdo ir palaukite bent minutę. Tai ne juokai – tokia procedūra tikrai gali išspręsti keistus elgesio sutrikimus. Kondensatoriams reikia laiko visiškai išsikrauti.
Jei turite universalų pultelį arba išmanųjį telefoną su infraraudonųjų spindulių siųstuvu, pabandykite valdyti televizorių per jį. Jei veikia – problema tikrai ne valdymo plokštėje, o originaliame pultelyje. Jei neveikia – jau šilčiau.
Vizualinė diagnostika be įrankių
Daugelis valdymo plokštės problemų matosi plika akimi, jei tik galite prieiti prie jos. Tiesa, tam reikės atidaryti televizoriaus galinį dangtelį, o tai ne visiems patogus variantas. Bet jei esate drąsus ir turite atsuktuvą, pažvelkime, ko ieškoti.
Pirma, patikrinkite infraraudonųjų spindulių daviklį. Jis paprastai atrodo kaip maža tamsi „akytė” ant plokštės. Aplink ją neturėtų būti jokių nudegimų žymių, patamsėjusių vietų ar ištinusių kondensatorių. Kondensatoriai – tie cilindro formos komponentai – turėtų būti plokščiaviršiai. Jei matote išgaubtas viršūnes ar net ištekėjusią medžiagą, tai aiškus gedimo ženklas.
Pažiūrėkite į lituotus sujungimus. Šalti litavimo taškai atrodo matiniai, kartais su plyšeliais. Geri sujungimai – blizgūs ir lygūs. Jei matote kažką įtartino, tai gali būti problema, nors patys nelituokite, jei neturite patirties – galite padaryti dar blogiau.
Elektroninė diagnostika paprastais žodžiais
Jei turite multimetrą (tokį prietaisėlį elektros matavimams), galite atlikti keletą paprastų testų. Nereikia būti elektroniką studijavusiam inžinieriui – pakaks bazinių žinių.
Pirmiausia patikrinkite maitinimą. Valdymo plokštė paprastai gauna 3.3V arba 5V įtampą iš maitinimo bloko. Instrukcijoje arba ant pačios plokštės turėtų būti nurodyta, kur matuoti. Jei įtampos nėra arba ji žymiai skiriasi nuo nurodytos, problema gali būti maitinimo bloke, o ne valdymo plokštėje.
Toliau – daviklis. Nukreipkite pultelį į daviklį ir spauskite bet kokį mygtuką, tuo pačiu matuodami įtampą ant daviklio išvadų. Turėtumėte matyti kintančius skaičius – tai rodo, kad daviklis priima signalą. Jei nieko nevyksta, daviklis greičiausiai miręs.
Rezistoriai ir diodai taip pat gali būti patikrinti multimetru, bet čia jau reikia žinoti, kokios vertės turėtų būti. Paprasčiausias būdas – palyginti su analogiška veikiančia plokšte, jei turite tokią galimybę.
Dažniausios gedimų priežastys ir jų prevencija
Valdymo plokštės nesugestą tiesiog taip sau. Dažniausiai kalta drėgmė, dulkės arba įtampos šuoliai. Jei televizorius stovi virtuvėje ar vonios kambaryje (taip, kai kas taip daro), drėgmė pamažu daro savo juodą darbą. Kondensacija ant plokštės sukelia koroziją ir trumpuosius jungimus.
Dulkės – tai kitas tylus žudikas. Jos kaupiasi ant plokštės, sugeria drėgmę ir tampa laidžios. Ypač pavojingos dulkės aplink infraraudonųjų spindulių daviklį – jos tiesiog blokuoja signalą. Reguliarus televizoriaus valymas iš vidaus (kartą per metus) gali žymiai pratęsti jo gyvenimą.
Elektros tinklo problemos – tai atskirą straipsnį vertas dalykas. Perkūnija, netikėti įtampos šuoliai, prastas įžeminimas – visa tai gali pakenkti jautriems elektroniniams komponentams. Kokybiškas įtampos stabilizatorius ar bent jau perįtampio apsauga gali išgelbėti ne tik valdymo plokštę, bet ir visą televizorių.
Remontas ar keitimas – amžinasis klausimas
Kai problema nustatyta, ateina sprendimo laikas. Valdymo plokštės kaina paprastai svyruoja nuo 15 iki 50 eurų, priklausomai nuo televizoriaus modelio ir amžiaus. Senesnių modelių plokštes rasti gali būti sudėtinga, o naujausių – kartais netgi brangiau nei verta.
Jei problema paprasta – pavyzdžiui, užterštas daviklis ar šaltas litavimo taškas – remontas gali būti pigus ir greitas. Elektronikos remonto meistrai už tokį darbą paprastai ima 20-40 eurų. Bet jei sugedo mikroschema ar keli komponentai, remontas gali kainuoti tiek pat, kiek nauja plokštė.
Savarankiškas keitimas nėra sudėtingas, jei turite bent minimalių techninių įgūdžių. Reikės atsuktuvo, kantrybės ir atsargumo. Svarbiausia – nusifotografuokite visus jungtis prieš atjungdami seną plokštę. Nieko nėra blogiau nei turėti krūvą laidų ir nežinoti, kur jie turėtų būti prijungti.
Tačiau jei televizorius jau senas (virš 7-10 metų), verta pagalvoti, ar apskritai verta remontuoti. Nauji televizoriai tapo tokie prieinami, kad kartais ekonomiškiau nusipirkti naują nei remontą seną. Be to, naujesni modeliai energetiškai efektyvesni ir turi daugiau funkcijų.
Kada tikrai laikas kviesti specialistą arba atsisveikinti
Yra situacijų, kai savadarbiauti tiesiog neapsimoka. Jei televizorius dar garantinis – net nesvajokite atidaryti dangtelio. Prarasite garantiją greičiau nei spėsite pasakyti „valdymo plokštė”. Tiesiog kreipkitės į serviso centrą ir tegul jie sprendžia.
Kai televizorius rodo ir kitus gedimo požymius – pavyzdžiui, vaizdas mirgėte mirga, garsas krykštauja ar jaučiamas degėsių kvapas – problema greičiausiai daug rimtesnė nei valdymo plokštė. Tokiais atvejais tikrai reikia profesionalios diagnostikos. Bandymas remontuoti pačiam gali baigtis dar brangesniu remontu arba net sužalojimu.
Specialistai turi ne tik žinių, bet ir įrangos – osciloskopus, specialius testerius, schemas. Jie gali greitai nustatyti problemą ir pasiūlyti optimalų sprendimą. Taip, tai kainuos, bet kartais ramybė ir garantija, kad darbas atliktas teisingai, verta tų pinigų.
Kita vertus, jei televizorius jau „garbaus amžiaus” ir jo remontas kainuotų pusę naujo televizoriaus kainos, galbūt laikas apsvarstyti atnaujinimą. Modernūs televizoriai siūlo 4K, HDR, išmaniąsias funkcijas ir kitus privalumus, kurių jūsų senasis tikriausiai neturi. Kartais atsisveikinti – tai geriausia investicija į ateitį.
Valdymo plokštės problemos – tai ne pasaulio pabaiga, bet ir ne kažkas, ką reikėtų ignoruoti. Ankstyvoji diagnostika gali sutaupyti ir pinigų, ir nervų. Svarbiausia – žinoti, ko ieškoti, kaip tikrinti ir kada sustoti bei perduoti estafetę profesionalams. Televizorius – tai ne tik technika, bet ir mūsų kasdienybės dalis, todėl verta pasirūpinti, kad jis veiktų sklandžiai kuo ilgiau.