Kodėl televizoriai sugenda dažniau nei norėtume
Sėdite vakare ant sofos, įsijungiate mėgstamą serialą ir… nieko. Juodas ekranas, keistos linijos arba tiesiog televizorius atsisako įsijungti. Skamba pažįstamai? Televizorių gedimai – tai problema, su kuria susiduria daugelis namų ūkių. Nors šiuolaikiniai televizoriai yra technologiškai pažangūs, jie vis tiek lieka sudėtingi elektroniniai prietaisai, kurie gali sugesti dėl įvairiausių priežasčių.
Įdomu tai, kad daugelis gedimų iš tikrųjų yra išvengiami. Dažnai mes patys, nė neįtardami, prisidedame prie televizoriaus „mirties”. Gal per agresyviai valome ekraną? O gal pastatėme jį netinkamoje vietoje? Kartais net paprasčiausi dalykai, kaip netinkamas kabelių prijungimas ar dulkių kaupimasis, gali sutrumpinti jūsų televizoriaus gyvenimą.
Maitinimo problemos – tylieji žudikai
Viena dažniausių televizorių gedimų priežasčių yra maitinimo sistemos sutrikimai. Tai gali būti ir vidinės televizoriaus problemos, ir išoriniai veiksniai. Įtampos svyravimai elektros tinkle – štai kas dažnai tampa tikra nelaimė elektronikai. Kai įtampa staiga pakyla arba nukrenta, televizoriaus maitinimo blokas patiria didelį stresą.
Perkūnija – tai atskira istorija. Net jei žaibas netrenkia tiesiai į jūsų namus, elektros tinkle gali atsirasti stiprių įtampos šuolių, kurie akimirksniu gali sudeginti jautrias televizoriaus dalis. Mačiau atvejų, kai po audros žmonės neteko ne tik televizorių, bet ir kitų prie tinklo prijungtų prietaisų.
Kaip nuo to apsisaugoti? Pirma, investuokite į kokybišką įtampos stabilizatorių arba bent jau į perįtampių apsaugą. Tai nėra brangus įrenginys, bet gali sutaupyti šimtus eurų ateityje. Antra, audros metu tikrai verta išjungti televizorių iš lizdo – ne tik nuotolinio valdymo pulteliu, bet fiziškai ištraukti kištuką. Taip, tai nepatogu, bet tikrai veiksminга.
Dar viena problema – nuolatinis budėjimo režimas. Daugelis žmonių niekada neišjungia televizoriaus iš lizdo, jis nuolat lieka standby režime. Nors tai patogu, nes prietaisas greičiau įsijungia, toks režimas reiškia, kad maitinimo blokas dirba 24/7. Per metus tai sudaro tūkstančius valandų papildomo darbo, kas natūraliai trumpina komponentų tarnavimo laiką.
Ekrano bėdos ir jų šaltiniai
Ekranas – tai brangiausia televizoriaus dalis, todėl bet kokie su juo susiję gedimai paprastai baigiasi liūdnai. Dažniausiai ekranai sugenda dėl mechaninių pažeidimų. Vaikai, žaisdami kamuoliu kambaryje, netyčia sviedžiamas nuotolinio valdymo pultelis, netgi per stiprus spaudimas valant – visa tai gali sukelti negrįžtamą žalą.
LCD ir LED ekranai ypač jautrūs spaudimui. Matėte tuos keistus spalvotus dėmės arba linijas ekrane? Dažnai tai būna pikselių gedimas, atsiradęs dėl mechaninio poveikio. Kartais žmonės net neatsimena, kada galėjo pažeisti ekraną – užtenka ir nedidelio smūgio.
OLED televizoriai turi kitą problemą – vadinamąjį „įdegimą” (burn-in). Jei ilgai rodomas tas pats statiškas vaizdas (pavyzdžiui, televizijos kanalo logotipas arba žaidimų meniu), jis gali „įsispausti” į ekraną. Tai ypač aktualu tiems, kas televizorių naudoja kaip monitorių arba žaidžia tuos pačius žaidimus dešimtimis valandų.
Kaip apsaugoti ekraną? Visų pirma, montuojant televizorių ant sienos, įsitikinkite, kad laikiklis tvirtas ir patikimas. Jei televizorius stovi ant spintelės, pasirūpinkite, kad ji būtų stabili ir pakankamai didelė. Vaikams aiškiai paaiškinkite, kad televizoriaus liesti negalima. Valant ekraną, naudokite tik specialias mikropluošto šluostes ir švelniai braukite – jokio spaudimo!
Perkaitimas – nematomas priešas
Televizoriai, kaip ir visi elektroniniai prietaisai, veikdami išskiria šilumą. Jei ta šiluma negali tinkamai išsisklaidyti, komponentai pradeda perkaisti, o tai dramatiškai trumpina jų tarnavimo laiką. Dažnai žmonės stato televizorius į uždarus baldus arba kabo ant sienos taip, kad už nugarėlės nelieka beveik jokio tarpo. Tai klasikinė klaida.
Dulkės – štai kas dar labiau apsunkina vėsinimą. Jos kaupiasi ventiliacijos angose, ant vidaus komponentų, sukurdamos tarsi šiluminę antklodę. Mačiau televizorių vidus, kurie atrodė lyg būtų apklijuoti pilku kilimu – tiek daug ten buvo susikaupę dulkių. Tokiomis sąlygomis net pats galingiausias vėsinimo sistema nepadės.
Ypač pavojingas perkaitimas vasarą, kai kambaryje ir taip karšta. Jei dar televizorius stovi prie lango, kur tiesiai šviečia saulė, tai tikras receptas katastrofai. Saulės šviesa ne tik kaitina prietaisą, bet ir gali pažeisti ekraną bei plastmasines dalis.
Ką daryti? Užtikrinkite, kad aplink televizorių būtų bent 10-15 cm laisvo erdvės iš visų pusių. Jei televizorius montuojamas į nišą ar spintą, įsitikinkite, kad ten yra pakankama ventiliacija. Reguliariai, bent kartą per kelis mėnesius, švelniai nuvalykite dulkes nuo televizoriaus nugarėlės ir ventiliacijos angų. Galite naudoti minkštą šepetėlį arba dulkių siurblį su minkštu antgaliu, tik būkite atsargūs ir nelįskite į vidų.
Jei pastebėjote, kad televizorius tampa neįprastai karštas arba girdite, kaip intensyviai veikia ventiliatorius, tai perspėjimo signalas. Galbūt reikia pakeisti televizoriaus vietą arba patikrinti, ar neužsikimšę ventiliacijos plyšiai.
Programinės įrangos klaidos ir atnaujinimai
Šiuolaikiniai televizoriai – tai iš esmės dideli kompiuteriai su ekranais. Kaip ir bet kuris kompiuteris, jie veikia su programine įranga, kuri gali turėti klaidų arba tapti pasenusi. Dažnai žmonės net neįtaria, kad jų televizoriaus problemos gali būti susijusios ne su aparatine, o su programine dalimi.
Viena iš dažniausių problemų – nesėkmingi programinės įrangos atnaujinimai. Kartais atnaujinimas nutrūksta dėl interneto ryšio problemų, o kartais pats atnaujinimas turi klaidų. Rezultatas – televizorius gali pradėti keistai veikti, lėtai reaguoti arba net visai nebeįsijungti.
Programinės įrangos senbuvimas taip pat sukelia problemų. Jei ilgai neatnaujinate televizoriaus programinės įrangos, gali atsirasti suderinamumo problemų su naujais prietaisais, aplikacijomis ar transliavimo formatais. Be to, senesni programinės įrangos variantai gali turėti saugumo spragų.
Kaip elgtis su programine įranga? Reguliariai tikrinkite, ar yra naujų atnaujinimų. Dauguma šiuolaikinių televizorių gali tai daryti automatiškai, bet verta ir patiems kartais patikrinti nustatymuose. Prieš atnaujinant, įsitikinkite, kad interneto ryšys stabilus. Atnaujinimo metu niekada neišjunkite televizoriaus – tai gali jį visiškai „užmušti”.
Jei televizorius pradėjo keistai veikti po atnaujinimo, pabandykite atlikti gamyklinių nustatymų atstatymą (factory reset). Taip, prarasite visus savo nustatymus ir prisijungimus, bet dažnai tai išsprendžia daugelį problemų. Prieš tai nepamirškite užsirašyti svarbių nustatymų ir slaptažodžių.
HDMI ir kitų jungtis problemos
Jungtys – tai dar viena dažnų gedimų vieta. HDMI lizdai ypač jautrūs, nes jie naudojami dažniausiai ir patiria mechaninį poveikį. Dažnas kabelių keitimas, per stiprus spaudimas, kreivas įkišimas – visa tai pamažu gadina kontaktus.
Mačiau daug atvejų, kai žmonės skundėsi, kad televizorius „neberodo vaizdo iš priedėlio”, nors problema buvo tiesiog pažeistame HDMI lizde arba kabelyje. Kartais kontaktai oksiduojasi, ypač drėgnose patalpose, ir signalas pradeda „šokti” arba visai nepereina.
Kita problema – per daug prietaisų, prijungtų per šakotuves ar ilgus kabelius. HDMI signalas turi savo apribojimus, ir jei kabelis per ilgas arba prastos kokybės, vaizdas gali būti su trukdžiais, mirgėti ar visai neatsirasti.
Kaip prižiūrėti jungtis? Kabelius junkite ir atjunkite atsargiai, laikydami už kištuko, o ne traukdami už kabelio. Jei kabelis nejungiamas kasdien, geriau jį palikti įkištą – taip mažiau nusidėvės kontaktai. Naudokite kokybiškus kabelius – pigūs variantai dažnai turi prastus kontaktus ir silpną ekranavimą.
Jei pastebėjote, kad kabelis lizdе laikosi silpnai arba reikia jį pajudinti, kad atsirastų vaizdas, tai ženklas, kad lizdas jau pažeistas. Tokiu atveju geriau kreiptis į servisą – pakeisti lizdą kainuoja kur kas mažiau nei naują televizorių.
Dar vienas patarimas – nenaudokite per daug HDMI šakotuvų ir ilgų kabelių be signalo stiprintuvų. Jei reikia ilgo kabelio (daugiau nei 5 metrai), investuokite į aktyvųjį HDMI kabelį su integruotu stiprintuvu.
Garso sistemos gedimai
Nors vaizdas yra svarbiausias, garsas taip pat gali sugesti. Dažniausiai garso problemos atsiranda dėl pažeistų garsiakalbių arba garso procesorius gedimo. Jei girdite traškėjimą, ūžesį ar garsas visai nebeveikia, tai tikrai gedimas.
Garsiakalbiai gali sugesti dėl per didelio garsumo. Taip, tie maži televizoriaus garsiakalbiai turi savo ribas, ir jei nuolat klausotės maksimaliu garsumu, jie tiesiog „perdega”. Ypač tai aktualu žiūrint filmus su galingais garso efektais ar klausantis garsios muzikos.
Drėgmė taip pat kenkia garso sistemai. Jei televizorius stovi drėgnoje patalpoje (pavyzdžiui, rūsyje ar netoli vonios), drėgmė gali pažeisti garsiakalbių membranas ir elektroninius komponentus.
Kaip išsaugoti garso sistemą? Nevartokite garsumo iki maksimalaus lygio – palikite bent 10-15% atsargos. Jei norite galingesnio garso, geriau įsigykite išorinę garso sistemą ar soundbar. Laikykite televizorių sausoje vietoje, vengkite staigių temperatūros ir drėgmės pokyčių.
Jei naudojate išorinę garso sistemą, teisingai sukonfigūruokite televizoriaus garso nustatymus. Dažnai žmonės palieka įjungtus ir televizoriaus, ir išorinės sistemos garsiakalbius, kas gali sukelti garso iškraipymus ir greičiau nusidėvėti vidiniams garsiakalbius.
Kai prevencija nebepadeda – ką daryti toliau
Net ir laikantis visų atsargumo priemonių, televizoriai vis tiek kartais sugenda. Elektronika turi savo tarnavimo laiką, ir kai kurie gedimai tiesiog neišvengiami. Svarbu žinoti, kada verta taisyti, o kada geriau investuoti į naują prietaisą.
Jei televizorius dar garantinis, sprendimas paprastas – kreipkitės į servisą. Bet jei garantija baigėsi, reikia įvertinti remonto ekonomiškumą. Paprastai, jei remontas kainuoja daugiau nei pusę naujo panašaus televizoriaus kainos, geriau pirkti naują. Ypač tai aktualu senesniems modeliams – juos remontuoti dažnai neapsimoka, nes dalys brangios, o ir technologiškai jie jau atsilikę.
Ekrano gedimas beveik visada reiškia, kad televizorių reikės keisti. Naujo ekrano kaina dažniausiai prilygsta arba net viršija naujo televizoriaus kainą. Tačiau maitinimo bloko, pagrindinės plokštės ar kitų komponentų keitimas gali būti visai protinga investicija, ypač jei televizorius naujesnis ir kokybiškesnis.
Prieš nešdami televizorių į servisą, pabandykite paprastus sprendimus patys. Išjunkite iš lizdo ir palaukite kelias minutes, pabandykite atstatyti gamyklinius nustatymus, patikrinkite visus kabelius. Kartais problema būna kur kas paprastesnė, nei atrodo.
Renkantis servisą, skaitykite atsiliepimus ir rinkitės patikimus, įgaliotus servisus. Pigūs „garažo” meistrai gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Geras servisas visada pirmiausia atliks diagnostiką ir pasakys preliminarią remonto kainą prieš pradėdamas darbus.
Ir dar vienas dalykas – neišmeskite sugadinto televizoriaus į bendrą šiukšlių konteinerį. Elektronika turi būti utilizuojama specialiai, ji turi daug medžiagų, kurios gali kenkti aplinkai. Dauguma savivaldybių turi elektronikos atliekų surinkimo punktus, kur galite nemokamai priduoti seną televizorių. Kai kurie parduotuvės net priima senus prietaisus perkant naujus.
Televizorius – tai investicija, kuri turėtų tarnauti daugelį metų. Tinkama priežiūra, atsargus elgesys ir prevencija gali žymiai pratęsti jo gyvenimą. Daugelio gedimų galima išvengti, tiesiog laikantis paprastų taisyklių: apsaugokite nuo įtampos šuolių, užtikrinkite gerą vėdinimą, atsargiai elkitės su ekranu ir jungtimis, reguliariai atnaujinkite programinę įrangą. Šie paprasti dalykai gali sutaupyti jums daug pinigų ir nervų ateityje.